Šilkas yra garbinamas ir mistifikuojamas nuo senų laikų. Netgi romėnų filosofas ir moralistas Plinijus Jaunesnysis I amžiuje teigė, kad romėnės pernelyg myli šilką ir tai neigiamai atsiliepia visos Romos imperijos finansinei sistemai.

Šilkas pasižymi tam tikrų savybių visuma, dėl kurių jis unikalus ir išskirtinis tarp kitų pluoštų.

• Blizgesys. Ypatingai lygus šilko gijos paviršius atspindi šviesą, todėl šilko audiniai pasižymi ypatingu spindesiu, kokiu negali pasigirti nei vienas natūralaus pluošto audinys.
• Stiprumas. Šilkas yra stipriausias pluoštas pagal savo svorį tarp visų natūralių pluoštų. Jam prilygsta tik nailonas, bet jis, deja, sintetinis.
• Spalvingumas. Šilkas labai lengvai dažomas, todėl gali būti įvairaus intensyvumo spalvų ir atspalvių. Piešinio dažai įsigeria taip gerai, kad abi audinio pusės būna daugmaž vienodos.
• Tvirtumas. Šilkas yra tvirtesnis nei medvilnė, bet nusileidžia linui ir neapdirbtai vilnai. Šilko gija atspari grybeliui ir pelėsiui, kurie ardo natūralų pluoštą.
• Elastingumas. Šilko giją galima ištempti iki 20 procentų nepažeidžiant jos struktūros, o paleidus ji vėl grįžta į pradinį ilgį.
• Pralaidumas orui. Šilkas „kvėpuoja“ – jo gijos porėtos, todėl leidžia odai kvėpuoti. Šilkas labai gerai sugeria kūno drėgmę pats išlikdamas sausas, todėl su šilkiniais drabužiais jaučiamės komfortiškai.
• Šiluma. Skirtingai nuo šiurkščios ir sunkesnės vilnos, šilkas ne tik šiltas, bet ir švelnus bei lengvas.