Šilko istorija

Legenda. Šilko istorija apipinta įvairiomis legendomis. Manoma, kad pirmieji natūralų šilką pradėjo gaminti ir naudoti kinai prieš 5–8 tūkst. metų. Pasak kinų legendos šilkas pradėtas gaminti imperatoriaus Huang Ti (dar vadinamo Geltonuoju imperatoriumi) valdymo laikais 2640 pr.Kr., kai vieną dieną imperatorius žmonai Hsi Ling Shi gurkšnojant arbatą šilkmedžio pavėsyje, į puodelį su karšta arbata įkrito kokonas ir išsivyniojo į nuostabią spindinčią giją. Imperatorienė taip susižavėjo spindinčiu siūlu, kad liepė tarnams nuvynioti jį nuo kokono ir išausti audinį. Taip prasidėjo šilko istorija.

„Šilko kelias“. Pradžioje šilkas buvo skirtas tik imperatorių drabužiams, bet pamažu šilko audiniai paplito įvairiuose Azijos regionuose. Vėlesniais amžiais šilko prekyba jau siekė Indijos pusiasalį, Artimuosius Rytus, Europą ir Šiaurės Afriką. Prekyba šilku taip išsiplėtė, kad pagrindinis prekeivių kelias tarp Europos ir Azijos pradėtas vadinti „Šilko keliu“. Tai nebuvo vienas konkretus kelias, bet daugybės kelių visuma, kadaise sujungusi priešingus Eurazijos pakraščius.

Šilko gamybos paslaptis. Šilko gamybos paslaptis Kinijoje buvo itin griežtai saugoma siekiant išlaikyti šalies monopoliją šilko versle. Už jos atskleidimą, šilkverpių vikšrų ar šilkmedžių sėklų kontrabandą buvo baudžiama mirtimi. Tačiau jau 200 m. pr. Kr. kinai atsivežė šias paslaptis į Korėją, vėliau šilko gamybos paslaptį sužinojo ir Indija. Maždaug V a. gaminti šilką vienu metu pradėta net keliose pasaulio šalyse. XVIII a. šilkas audžiamas jau daugumoje Vakarų Europos šalių. Taigi nors Kinijai savo paslapties po daugiau nei 3000 metų išsaugoti nepavyko, ji pagrįstai laikoma šio nuostabaus audinio tėvyne.