Čia pateikiami tik patys svarbiausi su šilku susiję terminai.

Bale (šilko kiekis)
Nustatytas šilko žaliavos kiekis. Japonų ar Šanchajaus bale lygus 60 kg, europinis – 100 kg; Kanton – 48 kg, o Indijos bale gali būti 20 kg.

Bombyx mori
Lotyniškas drugio, iš kurio kiaušinėlių išsirita šilkverpiai vikšrai, pavadinimas. Šie vikšrai minta vien tik šilkmedžių (Morus alba) lapais. Iš jų kokonų gaunamas šilkas. Bombyx mori tėvynė yra Kinija. Į Europą ir Vakarų Aziją jie atvežti VI a., o Šiaurės Ameriką pasiekė tik XVIII a. Bombyx mori laukinėje gamtoje jau nerandamas.

Charmeuse šilkas
Satino audimo šilkas su krepo tipo išvirkščiąja puse. Geroji audinio pusė blizgi, atspindinti šviesą, blogoji – matinė. Labai populiarus dėl savo žvilgesio, švelnumo ir gražaus kritimo. Naudojamas ne tik drabužių, bet ir patalynės siuvimui. Audžiamas įvairaus storio.

Denjė
Siūlo linijinio tankio vienetas. Matuojamas gramais sveriant 9000 metrų audinio.

Flicas
Sunkus, minkštas audinys (dažnai vilnonis) su horizontaliu pūkeliu. Pavadinimas kilęs iš vokiečių kalbos žodžio “flausch” – plaukų kuokštelis, kuris būdingas audinio paviršiui. Dažnai painiojamas su veliūru, audiniu su trumpu pūkeliu.

Habutai šilkas (dar vadinamas Habotai)
Habutai yra visiškai neblizgus, neslidus minkštas audinys dažniausiai naudojamas pamušalams ir patalynei siūti. Jo abi pusės atrodo vienodai. Smėliu gludintas habutai yra dar švelnesnis, minkštesnis, lengvai prižiūrimas, nereikalauja lyginimo, todėl ypatingai tinkamas patalynei.

Kokonai (šilko)
Daugelio bestuburių apsauginis apvalkalas apie jų lėliukes, kiaušinius. Šilkverpių kokonai sudaryti iš šilkinių gijų, iš kurių audžiamas šilkas. Kokonų spalvos varijuoja nuo baltos iki geltonos ar rudos. Spalvą lemia baltymas sericinas, kuris yra pašalinamas gaminant šilką. 
Prancūzijoje sukurta šilko kokonų klasifikavimo sistema paplito Europoje bei Indijoje ir tapo standartu. Šioje sistemoje, kokonai yra skirstomi į 9 kokybės klases: geri (tinkami išvyniojimui), smailūs (netinkami išvyniojimui), kokalonai (didesni nei normalūs), dupionai (dviejų šilkverpių susuktas kokonas), suflonai (skaidrūs), perforuoti (suardyti), geri choquette (su negyva lėliuke), blogi choquette (supuvę), kalcinuoti (su suakmenėjusia lėliuke).

Momme svoris
Japonų matavimo vienetas, naudojamas norint apibūdinti šilko audinio svorį. „Momme“ tariama „mummy“ ir sutrumpintai žymima „mm“. Tradiciškai momme išreiškiamas svarais. Perskaičiavus į metrinę sistemą, 0,8652 m šilko audinio gabalas, sveriantis 3,75 g, yra lygus 1 momme. Kuo didesnis mm, tuo daugiau šilko buvo sunaudota audiniui pagaminti. Žemiau pateikti kai kurių žinomesnių šilko audinių mm:
Charmeuse – nuo 12 iki 22 mm;
Šifono – nuo 6 iki 8 mm (gal būti dvigubo storio);
Kinijos krepo – nuo 12 iki 18 mm;
Žoržeto – nuo 8 iki 12 mm;
Žaliavinio šilko – nuo 35 iki 40 mm.

Mulberry šilkas (šilkmedžių šilkas)
Tai aukščiausios kokybės šilkas, kurį suverpia Bombyx mori šilkverpių vikšrai maitindamiesi tik šilkmedžio (Morus alba) lapais.

Šilkmedis
Bendrinis šilkmedžio (Morus alba) pavadinimas. Jo lapai yra pagrindinis Bombyx mori (šilkverpių vikšrų) maistas.

Tog (vienetas)
Tog aprašo šiluminę varžą ploto vienetui. Šis vienetas paprastai naudojamas tekstilės pramonėje įvertinant antklodžių, kilimų šiluminį pralaidumą.
Vienas tog yra 0.1 m2K/W. Kitaip tariant, šiluminis pralaidumas tog’ais lygus dešimtkartiniam temperatūros (°C) skirtumui tarp dviejų paviršių, kai šilumos srautas lygus vienam vatui (W) vienam kvadratiniam metrui (m2).
Žemiau pateikiamas antklodžių grupavimas pagal tog’us:
Lengva vasarinė antklodė: 3.0 – 5.0 tog
Rudeninė antklodė: 7.0 – 10.0 tog
Žieminė antklodė: 12.0 – 13.5 tog

Tussah šilkas (taip pat vadinamas Tussar, Tasar, Tussore)
Tai laukinėje gamtoje gyvenančių laukinių šilkverpių (Antheraea mylitta ar Antheraca proylei rūšių) vikšrų suverptas šilkas. Tussah šilkas yra nelygus, grublėtas ir neblizga taip, kaip šilkmedžių šilkas. Dažnai dėl storesnių gijų jis būna stipresnis nei kultūrinis šilkmedžių šilkas. Didelis kiekis taninų suteikia jam natūralią rudą spalvą. Tussah šilkverpius vikšrus džiunglėse ir miškuose renka ir šilką gamina Kinijos, Korėjos ir Indijos gyventojai.

Veliūras
Švelnus, minkštas audinys (dažnai vilnonis) su tankių, trumpų, tarsi aksominių, pūkų paviršiumi. Pavadinimas kilęs iš prancūzų kalbos žodžio “velours” (aksomas).

Žaliavinis šilkas
Šilko gijos, išvyniotos iš kokono, bet dar neapdorotos ir turinčios daug sericino.